Šiandien įvairiais kanalais mus pasiekia informacija apie karinius konfliktus ar jų keliamą grėsmę. Kiekvienas labai skirtingai reaguojame į tokią žinią ir dėl to skirtingai išgyvename. Suprantama, kad gali ne vienam kilti ir didesnė baimė, nerimas ar net beviltiškumo jausmas. Kaip kontroliuoti savo jausmus?
Prasidėjus karui Ukrainoje, mus, psichologus, kurie užsiregistravo konsultuoti ukrainiečius, pakvietė į specializuotus mokymus. Pasinaudojau tomis žiniomis, tad galiu suteikti patarimų ir „Alytaus naujienų“ skaitytojams“, – teigia psichologė, Asmenybės brandos centro direktorė Aurelija Lingienė.
Tokia situacija mus gąsdina, nes nuo mūsų ji nepriklauso. Mes prarandame situacijos kontrolę. Visi jausmai yra geri ir nereikėtų nė vieno jų nuneigti ar pastumti į savo gyvenimo paraštes. Tol, kol jausmai yra „kontroliuojami“ ir jie netrukdo žmogui gyventi, galima pasinaudoti daugelio specialistų teikiamomis rekomendacijomis. Tačiau jei nerimas, įtampa ar baimė tampa nepakeliama, reikėtų pasinaudoti psichinės sveikatos specialistų konsultacijomis.
O dabar apie pagalbą sau, jei kyla neramių minčių dėl karinių grėsmių ar galimų ir esamų konfliktų. Informaciniai šaltiniai nuolat skelbia naujausią informaciją apie karinę situaciją karštuose taškuose. Apsispręskite, kuriuos informacinius šaltinius renkatės ir kokiu intensyvumu klausysitės žinių. Jei pasirinksite klausytis informacijos ryte ir vakare, tokiu atveju dienos metu klausykitės kitų laidų ar užsiimkite kita veikla.
Dar vienas labai svarbus momentas – venkite kontaktų su žmonėmis, kurie nuolat neša jums savo nerimą dėl galimų grėsmių. Geriau rinkitės bendrauti su tais, kurie adekvačiai vertina situaciją ir galimas grėsmes. Ryšys ir santykis su artimaisiais – svarbi nusiraminimo dalis. Bendraudami nesijausite vieniši. Pasidalinimas savo jausena ir mintimis gali padėti atrasti nusiraminimą, nes tie žmonės mus geriausiai pažįsta ir lengviau ras tinkamus argumentus pokalbiui.
Net ir sunkiausiais gyvenimo laikotarpiais turėtume nepamesti to, kas mums labai malonu ir įdomu. Taigi, mūsų maloni ir įdomi veikla turėtų mus lydėti net ir tada, kai išgyvename sunkumus. Judėjimas, fizinis aktyvumas, meditacija neleidžia mums įstrigti savo sunkiose mintyse. Atraskite savo judėjimo pobūdį ir realizuokite jį. Pabandykite suderinti darbinę ir laisvalaikio veiklas.
Tikriausiai esate girdėję apie X dienos asmeninį planą. Tai jūsų planas, jei tokio reikėtų ištikus grėsmei. Apgalvokite, kaip elgtumėtės tuo atveju, kur vyktumėte, su kuo būtumėte, ar turite svarbiausius savo daiktus, artimųjų kontaktus, asmeninius dokumentus, išgyvenimo krepšį. Informuokite savo artimuosius apie asmeninį saugos planą, kad žinotumėte vieni apie kitų ketinimus.
Labai svarbi žinia tiems, kuriems rūpi prisidėti prie pagalbą organizuojančių veiklų. Bet koks įsitraukimas į veiklas taip pat gali padėti mažinti nerimą ir baimes. Pavyzdžiui: pagalba nukentėjusiems, tai būtų lėšų rinkimas ar aukojimas, užsiregistravimas struktūrose ir įsitraukimas į jų rekomenduotas veiklas.
Toks apgalvojimas ir pasiruošimas nėra situacijos eskalacija. Priešingai – įvertinant kuo daugiau aplinkybių ir įsitraukimas į savo saugos plano kūrimą gali reikšmingai pagerinti jūsų savijautą. O dar jei esate atjautus žmogus, tai pajausite didelį pasitenkinimą įsitraukdami į pagalbos kitiems veiklas.