Skyrybos – sudėtingas gyvenimo etapas visai šeimai, o ypač vaikams, kurie dažnai jaučiasi pasimetę, nesaugūs ar net kaltina save dėl tėvų išsiskyrimo. Šiame straipsnyje pateiksime psichologų įžvalgas, kaip padėti vaikui prisitaikyti prie pokyčių ir išlaikyti saugumo jausmą.
Kaip skyrybos paveikia vaiką?
Vaikų reakcija į skyrybas priklauso nuo jų amžiaus, asmenybės ir tėvų elgesio skyrybų procese. Galimos reakcijos:
Nerimas ir nesaugumas: Vaikas gali jausti baimę dėl ateities arba bijoti netekti abiejų tėvų.
Pyktis ar liūdesys: Dažnai vaikai pyksta ant tėvų už jų sprendimą arba jaučia liūdesį dėl prarastos šeimos vienybės.
Savigrauža: Kai kurie vaikai kaltina save dėl tėvų skyrybų, manydami, kad jų elgesys galėjo lemti situaciją.
Svarbiausia tėvams – suprasti, kad šios emocijos yra normali reakcija į sudėtingą situaciją.
Kaip padėti vaikui jaustis saugiai po skyrybų?
Aiškiai paaiškinkite situaciją.
Vaikui būtina suprasti, kas vyksta ir kodėl. Paaiškinkite situaciją paprastai ir aiškiai, vengdami kaltinimų vienas kitam. Pavyzdžiui: „Mes nusprendėme gyventi atskirai, bet abu tave labai mylime.“
Palaikykite stabilumą.
Stabilumas – pagrindinis saugumo jausmo šaltinis vaikui. Jei įmanoma, stenkitės išlaikyti įprastą dienotvarkę, įskaitant miego, mokymosi ir laisvalaikio rutiną.
Užtikrinkite, kad abu tėvai išliks vaiko gyvenime (ypač jei gyvenant santuokoje abu tėvai aktyviai dalyvavo vaiko gyvenime).
Vaikui svarbu žinoti, kad jis neteks nė vieno iš tėvų. Pasakykite, kaip planuojate bendrauti su juo ateityje, ir laikykitės savo pažadų.
Padėkite išreikšti jausmus.
Skatinkite vaiką kalbėti apie savo jausmus ir nuogąstavimus. Užduokite klausimus, pvz., „Kaip tu jautiesi dėl mūsų sprendimo?“ Jei vaikas sunkiai išreiškia emocijas žodžiais, leiskite jam piešti ar rašyti.
Nekonfliktuokite vaiko akivaizdoje.
Ginčai tarp tėvų gali kelti vaikui stresą. Stenkitės spręsti nesutarimus privačiai, o ne vaiko akivaizdoje.
Ieškokite pagalbos, jei reikia.
Jei pastebite, kad vaikas ilgą laiką yra nusiminęs ar jam sunku prisitaikyti, apsvarstykite galimybę kreiptis į vaikų psichologą.
Ką daryti, kad vaikas jaustųsi mylimas?
Skirkite kokybiško laiko.
Kiekvienas iš tėvų turėtų reguliariai leisti laiką su vaiku. Tai gali būti bendri žaidimai, pasivaikščiojimai ar tiesiog pokalbiai.
Palaikykite meilės žinutę ( „nepameskite vaiko”, leiskite jam žinoti ir jausti, jog jus jį mylite).
Dažnai priminkite vaikui, kad skyrybos neturi įtakos jūsų meilei jam. Sakykite: „Mes abu visada tave mylėsime, kad ir kas nutiktų.“
Saugokite vaiką nuo suaugusiųjų problemų.
Vaikui nereikia girdėti detalių apie tėvų finansines problemas ar teisines kovas. Leiskite jam išlikti vaiku.
Kada kreiptis į specialistus?
Jei pastebite šiuos ženklus, gali būti naudinga kreiptis pagalbos:
Vaikas ilgą laiką yra liūdnas, užsidaręs arba agresyvus.
Jis praranda susidomėjimą įprastais pomėgiais ar draugais.
Mokykloje ar darželyje pastebimas elgesio pokytis.
Psichologas gali padėti vaikui geriau suprasti savo jausmus ir pasiūlyti tinkamus sprendimus.
Išvada
Vaiko adaptacija po tėvų skyrybų – tai procesas, kuriam reikia laiko, kantrybės ir tėvų dėmesio. Svarbiausia – parodyti vaikui, kad skyrybos nereiškia meilės ar saugumo praradimo. Su tinkamu palaikymu ir supratimu vaikas gali sėkmingai prisitaikyti prie naujos realybės.