Mokyklos pradžia vaikui – naujas etapas. Vieni vaikai naujų mokslo metų laukia su nekantrumu, kiti jaučia nerimą, įtampą ar nežinomybės baimę. Todėl pasiruošimas mokyklai – tai ne tik kuprinė, sąsiuviniai ir kitos mokyklinės priemonės. Ne mažiau svarbus yra emocinis vaiko ir visos šeimos pasirengimas mokyklai.
Tėvų palaikymas šiuo laikotarpiu gali tapti viena svarbiausių atramų, padedančių vaikui susipažinti su artėjančiais pokyčiais, juos priimti ir ramiau pradėti naujus mokslo metus.
Pastaruoju metu kalbant apie pasirengimą mokyklai nemažai dėmesio skiriama finansinei mokyklinio krepšelio pusei. Mes norime pažvelgti į kitą, ne mažiau svarbią pusę – kaip emociškai pasiruošti mokyklai vaikui, tėvams ir visai šeimai.
Dalijamės keliais svarbiais aspektais, kurie gali padėti sumažinti vaiko nerimą, baimę ir įtampą prieš prasidedant mokslo metams.
Emocinis tėvų ir vaiko pasirengimas mokyklai
Neatsitiktinai pirmiausia kalbame apie tėvų emocinę būseną, o tik paskui – apie vaiko.
Mūsų, suaugusiųjų – tėvų, senelių ir kitų artimų žmonių – emocinė būsena veikia ir vaiką. Jeigu patys stipriai nerimaujame, bijome ar jaučiame įtampą dėl būsimos mokyklos pradžios, šias emocijas galime perduoti vaikui.
Kartais tai darome net nepastebėdami.
Pavyzdžiui:
- „Dabar tai pamatysi, ką reiškia išsėdėti pusę dienos mokykloje…“
- „Ar mokysiesi dešimtukais?“
- „Ar nereikės man lakstyti pas mokytojus dėl tavo elgesio?“
- „Ar nebėgsi iš pamokų?“
- „Kaip tu vienas ar viena būsi namuose po pamokų?“
Nauja mokslo metų pradžia jau savaime vaikui gali sukelti daug minčių ir klausimų, todėl neapsunkinkime situacijos tikėdamiesi, kad vaikas nuramins mus.
Nesusikeiskime vaidmenimis. Tėvų užduotis – suteikti vaikui saugumo, o ne prašyti vaiko sumažinti mūsų pačių nerimą.
Jeigu pastebite vaiko nerimą prieš mokyklą, nebijokite apie jį kalbėtis. Sukurkite šiltą ir saugią erdvę pokalbiui, išklausykite, atsakykite į vaikui rūpimus klausimus. Kalbėdami apie mokyklą stenkitės parodyti ne tik pareigas ir ribojimus, bet ir galimybes: naujus draugus, įdomias veiklas, išvykas, būrelius, naujas žinias ir augantį savarankiškumą.
Venkite prie vaiko neigiamai vertinti mokytojus
Tėvų ir mokyklos bendradarbiavimas yra svarbi sėkmingos vaiko adaptacijos mokykloje dalis.
Daugiau laimėsite siekdami bendradarbiauti su mokytojais, o ne juos vertindami ar kritikuodami vaiko akivaizdoje. Juk ir tėvai, ir mokytojai iš esmės siekia to paties – kad vaikas mokytųsi, augtų, jaustųsi saugus ir galėtų atskleisti savo gebėjimus.
Pasistenkite išlaikyti konstruktyvų santykį tarp šeimos ir ugdymo įstaigos. Kartais geras tėvų ir mokyklos ryšys gali tapti labai didele pagalba ne tik vaikui, bet ir visai šeimai.
Aptarkite vaiko ir savo lūkesčius
Dar vienas svarbus pasiruošimo mokyklai aspektas – lūkesčiai.
Mokytojas, tėvai ir vaikas gali turėti labai skirtingų lūkesčių, todėl verta apie juos pasikalbėti dar prieš prasidedant mokslo metams.
Paklauskite vaiko:
- Ko tu tikiesi iš mokyklos?
- Kaip įsivaizduoji savo klasę?
- Ko tikiesi iš mokytojų?
- Ko norėtum iš klasės draugų?
- Kokios pagalbos tikiesi iš mūsų, tėvų?
- Kas tave labiausiai džiugina?
- O kas kelia nerimą?
Vien lūkesčių įvardijimas ir aptarimas gali padėti vaikui geriau suprasti savo jausmus ir pasiruošti būsimiems pokyčiams.
Tėvams taip pat svarbu įsivardyti savo lūkesčius ir įvertinti, kiek jie yra realistiški bei įgyvendinami.
Ar tikrai būtina, kad vaikas mokytųsi vien dešimtukais?
Leiskite vaikui mokytis tokiu tempu, kokiu jis pajėgia, ir taip, kaip jam tuo metu pavyksta. Svarbu, kad vaikas žinotų: kai jam reikės pagalbos, jūs būsite šalia.
Venkite savo vaiką lyginti su kitais – broliu, sese, kaimynu ar klasės draugu.
Kur kas prasmingiau lyginti vaiką su juo pačiu: ką jis mokėjo vakar ir ką moka šiandien, ką išmoko per mėnesį ar metus, kas anksčiau buvo sunku, o dabar jau pavyksta.
Pastebėkite jo pastangas ir stiprinkite jo pasitikėjimą savo jėgomis. Leiskite siekti savų tikslų, net jei suaugusiojo akimis jie atrodo labai kuklūs.
Prie mokyklos dienotvarkės grįžkite palaipsniui
Dar prieš prasidedant naujiems mokslo metams verta pradėti kurti arba susigrąžinti mokyklos dienotvarkę, kuri tiktų vaikui ir visai šeimai.
Vasaros atostogos natūraliai pakeičia mūsų rutiną: vėliau einame miegoti, vėliau keliamės, turime mažiau griežtų įsipareigojimų. Tai vienas iš atostogų malonumų.
Tačiau artėjant rugsėjui verta palaipsniui priartėti prie mokyklinio ritmo. Dienotvarkę geriausia aptarti kartu su vaiku, kad pokytis nebūtų staigus ir primestas.
Tai tinkamas laikas pasikalbėti ir apie popamokinę veiklą bei būrelius.
Kaip pasirinkti būrelį vaikui?
Svarbu suteikti vaikui galimybę rinktis ir išgirsti jo nuomonę.
Jeigu vaikui sunku apsispręsti, galite surašyti visus galimus būrelius ir kartu po vieną išbraukti mažiausiai tinkamus. Atmetimo būdu palaipsniui liks veikla, kuri vaikui atrodo priimtiniausia.
Iš anksto aptarkite ir būrelio lankymo trukmę. Jeigu po mėnesio vaikas pasakys, kad būrelis nepatinka, nebūtinai reikia iš karto jo atsisakyti. Galite susitarti dėl tam tikro išbandymo laikotarpio, pavyzdžiui, pusmečio. Jam pasibaigus kartu įvertinsite, ar veiklą tęsti, ar ieškoti kitos.
Būreliai gali suteikti vaikui puikių galimybių socializuotis, būti su draugais, atrasti pomėgius ir stiprinti įvairius gebėjimus.
Tačiau nepersistenkite su vaiko užimtumu.
Vaiko dienotvarkėje turi likti laiko ne tik mokyklai ir būreliams, bet ir poilsiui, laisvam žaidimui, kūrybai, draugams bei tiesiog nieko neveikimui.
Sukurkite tinkamą mokymosi aplinką namuose
Vaiko mokymosi aplinka namuose apima ne tik stalą, kėdę ir mokymosi priemones. Jai įtakos turi ir kiti šeimos nariai, namų rutina bei tai, kiek vaikas gali susikaupti.
Jeigu vaikas mokyklą jau lanko, tikriausiai savo darbo vietą turi. Tačiau galbūt šiais metais šeimoje atsiras daugiau mokinių arba vaikas tik pradeda lankyti mokyklą.
Tokiu atveju verta iš anksto įvertinti:
- kur vaikui bus patogu mokytis;
- ar darbo vietoje pakanka šviesos;
- kur bus laikomos mokymosi priemonės;
- kas galėtų trukdyti susikaupti;
- kaip mokymosi erdve dalysis keli šeimos vaikai.
Tačiau svarbiausia – būkite šalia vaiko tada, kai jam jūsų reikia, bet neatlikite užduočių už jį.
Mokykla nėra tik akademinių žinių vieta. Ji labai reikšminga vaiko socializacijai ir savarankiškumui.
Mokykloje vaikas turi galimybę mokytis atsakomybės už atliktus ir neatliktus darbus, patirti savo sprendimų pasekmes, bendrauti ir bendradarbiauti, spręsti konfliktus, ieškoti pagalbos, ugdyti lyderystę ir daugybę kitų gebėjimų, kurie bus svarbūs tolesniame gyvenime.
Susitarkite, į ką vaikas kreipsis, jeigu jam prireiks pagalbos
Nesvarbu, ar vaikas pradeda priešmokyklinę grupę, pirmą, penktą ar kitą klasę, labai svarbu iš anksto aptarti, ką daryti, jeigu mokykloje ar pakeliui namo nutiktų kas nors netikėto.
Mokykloje vaikas pirmiausia turėtų žinoti, į kurį suaugusį žmogų gali kreiptis pagalbos – savo mokytoją, klasės vadovą, socialinį pedagogą ar kitą mokyklos darbuotoją.
Būdami mokykloje galite parodyti vaikui, kur rasti šį žmogų, pasakyti jo vardą ir paaiškinti, kad iškilus sunkumui galima ir reikia prašyti suaugusiųjų pagalbos.
Taip pat verta turėti aiškų susitarimą, kam vaikas skambins išėjęs iš mokyklos, jeigu nutiks nenumatyta situacija.
Pavyzdžiui:
- pirmiausia – mamai;
- jeigu mama neatsiliepia – tėčiui;
- jeigu neatsiliepia tėtis – močiutei;
- jeigu nepavyksta susisiekti ir su ja – dar vienam iš anksto sutartam artimam žmogui.
Rekomenduojame turėti maždaug keturis vaikui gerai pažįstamus žmones, kuriems jis prioriteto tvarka galėtų skambinti iškilus sunkumams.
Žinojimas, kad prireikus pagalbos galima susisiekti su patikimu ir artimu žmogumi, suteikia vaikui daugiau saugumo.
Jei vaikas keičia mokyklą, susipažinkite su nauja aplinka iš anksto
Jeigu keičiasi vaiko mokykla ar net gyvenamoji vieta, adaptaciją naujoje mokykloje gali palengvinti išankstinė pažintis su aplinka.
Dar prieš prasidedant mokslo metams kartu nueikite iki mokyklos. Apžiūrėkite pastatą ir aplinką, išbandykite kelią į mokyklą ir namo.
Kartu įvertinkite sudėtingesnes maršruto vietas: gatvių perėjas, intensyvesnio eismo zonas, viešojo transporto stoteles ar kitas vietas, kuriose vaikui gali prireikti daugiau dėmesio.
Šį maršrutą kartu su vaiku gali išbandyti ir vyresnis brolis ar sesė.
Kai aplinka tampa pažįstama, sumažėja nežinomybės, o kartu dažnai sumažėja ir nerimas prieš mokyklą.
Mokyklinių priemonių pirkimą paverskite naudinga pamoka
Peržiūrėkite, kokias mokyklines priemones jau turite namuose ir ko iš tiesų reikės naujiems mokslo metams.
Mokyklinių priemonių pirkimas gali tapti puikia proga kalbėtis su vaikais apie atsakingą vartojimą.
Prieš pirkdami kartu pagalvokite:
Ar mums to tikrai reikia?
Rinkitės kokybiškas, ilgaamžes ir, kai įmanoma, aplinkai draugiškas priemones. Pakartotinai naudokite vis dar tinkamus daiktus, dalinkitės tuo, ko nebereikia.
Taip ne tik tausosite gamtą ir šeimos išteklius, bet ir padėsite vaikui formuoti atsakingo vartojimo įpročius.
Gali būti, kad nustebsite, kiek daug vaikai apie tai jau žino ir kaip noriai prisideda prie aplinkos saugojimo.
Svarbiausia ruošiantis mokyklai – vaiko saugumo jausmas
Pasiruošimas mokyklai nėra vienadienė užduotis. Tai procesas, kuriame svarbi dienotvarkė, mokymosi aplinka, savarankiškumas, santykis su mokytojais ir bendraklasiais, tačiau pirmiausia – emocinė vaiko savijauta ir saugumo jausmas.
Vaikui nebūtina žinoti atsakymų į visus klausimus ar nuo pirmosios rugsėjo dienos viską atlikti puikiai.
Daug svarbiau žinoti:
„Jeigu man bus sunku, turiu į ką kreiptis. Mano tėvai mane išklausys. Klaidos nėra katastrofa. Aš galiu mokytis ir po truputį augti.“
Tėvų ramybė, realistiški lūkesčiai, domėjimasis vaiko savijauta ir pasirengimas išklausyti gali būti vienos svarbiausių dovanų vaikui pradedant naujus mokslo metus.
Tikimės, kad šios mintys apie vaiko pasiruošimą mokyklai padės visai šeimai ramiau pasitikti naujų mokslo metų pradžią.
Jeigu norėtumėte plačiau pasigilinti į vaiko pasiruošimą mokyklai, adaptaciją, tėvų ir vaikų santykius bei kitus šeimai aktualius klausimus, kviečiame paskaityti mūsų išleistą knygą „12 sėkmingos tėvystės receptų“.
Linkime ramios, smalsios ir malonios mokslo metų pradžios!
Šilti linkėjimai
Aurelija ir Ieva